senybiškas

senýbiškas, -a adj. (1), senỹbiškas (1) NdŽ 1. žr. senybinis 1: Senýbiškos karninės vyžos Avl. Senýbiška tvora Km. Ataneša knygelių senýbiškų Strn. Jau retai katro turi dabar senýbiškų penkiapalių andarokų Trgn. Tie namai dar senýbiški Ob. Da vis ieško senybiškèsnių dalykų Kp.

senýbiška n.: Par juos viskas baisiai senýbiška Sb. Vienokart važiavo ir pirko [muziejus] visa, kas senýbiška Adm. senýbiškai adv.: Dešimčianyčių ausiu – senýbiškai Klt. Dabar teip senýbiškai nebenešioja Sb. Senýbiškai skutu Krd. Da pas mus senýbiškai braukia linus Slk. ║ Aš padainuosiu jum vieną senýbišką dainelę J.Jabl. Dar vieną senýbišką istoriją žinau Dgč. Senýbiška kalba Str. Koks senýbiškas vardas! Ut. senýbiškai adv.: Senýbiškai teip visi vadina Pb. Anas senýbiškai kalbėjo Gdr.

2. Antr žr. senybinis 4: Senýbiškas žmogus, senybiškai ir siuva Ut. 3. toks kaip senovėje, seniau buvęs, senoviškas: Dabar žmonės nebesisiuva rūbų senýbiška mada Vžns.

◊ iš senýbiško iš senovės: Iš senýbiško ir daug tokių daiktų yra JnšM.

po senýbišku senoviškai: Po senýbišku mes gyvenam Švnč. Po senýbišku padabojus (palyginti su senove) tai dabar visi kai ponai insrėdę Ad.